Dronų žodynas

180° taisyklė: filmuojant užrako laikas turėtų būti apie 1 / (2 × kadrų dažnis), pvz., 25 kadrams/s – 1/50 s. Taip judesys atrodo natūraliai suliejęs ir netrūkčioja.

5 colių dronas – FPV dronas su 5 colių propeleriais, laikomas freestyle ir lenktynių standartu. Jis greitas, galingas ir sunkesnis nei 250 g, todėl reikalauja įgūdžių ir taisyklių žinojimo.

A1 – atvirosios kategorijos pakategorė lengviausiems dronams (C0, C1 ir iki 250 g). Virš pavienių žmonių su jais galima praskristi, bet virš minios – niekada.

A2 – atvirosios kategorijos pakategorė C2 klasės dronams, leidžianti skristi arčiau žmonių nei A3: ne arčiau kaip 30 m, o įjungus lėto skrydžio režimą – 5 m. Reikia TKA išduodamo A2 nuotolinio piloto kompetencijos pažymėjimo.

A3 – atvirosios kategorijos pakategorė sunkesniems dronams (iki 25 kg), kai skrendama toli nuo žmonių: ne arčiau kaip 150 m horizontaliai nuo gyvenamųjų, komercinių, pramoninių ar poilsio zonų.

Acro režimas – FPV skrydžio režimas be automatinio išsilyginimo: lazdelė nurodo drono sukimosi greitį, o paleidus lazdelę dronas lieka tokiu kampu, kokiu buvo. Tai pagrindinis FPV pilotų režimas.

Analoginis vaizdas – senesnė, bet vis dar populiari FPV vaizdo perdavimo sistema 5,8 GHz dažnyje. Ji turi labai mažą vėlavimą ir yra pigi, tačiau vaizdo kokybė prastesnė nei skaitmeninės.

Angle režimas – FPV drono skrydžio režimas, kuriame skrydžio valdiklis apriboja pokrypio kampą ir paleidus lazdeles dronas pats išsilygina. Padėties ir aukščio jis nelaiko, todėl dronas vis tiek dreifuoja.

Antena – dalis, kuri siunčia ir priima radijo bangas tarp pulto, drono ir akinių. Nuo jos tipo, krypties ir būklės labai priklauso ryšio patikimumas.

Aptikimo tikimybė – tikimybė, kad aprėptoje zonoje esantis žmogus ar objektas būtų pastebėtas; ji niekada nesiekia 100 %.

Arm – drono variklių įjungimas skrydžiui: po arm varikliai pradeda suktis ir dronas reaguoja į throttle. Disarm – priešingas veiksmas, akimirksniu sustabdantis variklius.

Iš anksto nusistatytos piloto ribos (vėjas, gūsiai, matomumas, krituliai), griežtesnės už gamintojo ir taisyklių.

ATTI režimas – būsena, kai dronas išlaiko pokrypį ir aukštį, bet nelaiko padėties, todėl dreifuoja pavėjui. Kameros dronai į jį dažniausiai pereina praradę GPS signalą.

Atviroji kategorija – mažos rizikos dronų skrydžiai, kuriems nereikia TKA leidimo: dronas lengvesnis nei 25 kg, matomas plika akimi, skrenda ne aukščiau 120 m, ne virš minios ir nieko neišmeta. Ji skirstoma į A1, A2 ir A3 pakategores.

Betaflight – atvirojo kodo skrydžio valdiklio programinė įranga, populiariausia FPV dronuose. Per kompiuterio programą Betaflight Configurator nustatomi režimai, rates, PID, failsafe, OSD ir kiti parametrai.

Bešepetėliniai (brushless) varikliai – elektros varikliai be trinties šepetėlių, naudojami beveik visuose šiuolaikiniuose dronuose. Juos valdo ESC, todėl jie efektyvūs, galingi ir patvarūs.

Blackbox – FPV drono skrydžio valdiklio funkcija, įrašanti detalius skrydžio duomenis: giroskopo signalus, lazdelių judesius ir variklių komandas. Ji padeda rasti vibracijas, derinti PID ir suprasti avarijų priežastis.

Buzeris – mažas garsinis signalizatorius drone, pranešantis apie įjungimą, žemą bateriją ar ryšio praradimą. Svarbiausia jo funkcija – padėti surasti nukritusį droną žolėje ar krūmuose.

BVLOS – skrydis, kai nuotolinis pilotas drono plika akimi nemato. Atvirojoje kategorijoje tai neleidžiama: reikia specialiosios kategorijos – TKA leidimo arba deklaracijos pagal standartinį scenarijų, pvz., STS-02.

C klasė – ES drono klasės ženklas (C0–C6), rodantis, kokius techninius reikalavimus dronas atitinka. Nuo klasės priklauso, kurioje pakategorėje (A1, A2, A3) ar scenarijuje galite skristi.

C reitingas – skaičius, rodantis, kokią didžiausią srovę baterija gali atiduoti, palyginti su jos talpa. Didžiausia srovė = talpa (Ah) × C reitingas.

Celės – atskiri baterijos elementai, sujungti nuosekliai; jų skaičius žymimas raide S (pvz., 4S). Kuo daugiau celių, tuo didesnė baterijos įtampa ir galia, bet ir svoris.

Cinewhoop – FPV dronas su apsauginiais žiedais aplink propelerius, skirtas sklandžiam filmavimui arti objektų ir patalpose. Jis stabilesnis ir saugesnis nei atviras freestyle dronas, bet lėtesnis.

Laikotarpis po saulėlydžio ir prieš saulėtekį. Atvirojoje kategorijoje naktis – nuo vakaro civilinių sutemų pabaigos iki ryto civilinių sutemų pradžios.

Aviacinis požiūris, kaip įgula naudoja visas žinias ir akis saugiam skrydžiui: vaidmenys, instruktažas, uždaro ciklo komunikacija, teisė sustabdyti, aptarimas.

CTR – valdomoji oro erdvė aplink oro uostą. Iki ten nustatytų geografinių zonų vertikalių ribų galima skristi pagal atvirosios kategorijos taisykles be išankstinio leidimo, o aukščiau reikia paraiškos per utm.ans.lt ir papildomų sąlygų.

CW ir CCW – propelerių ir variklių sukimosi kryptys: pagal laikrodžio rodyklę (CW) ir prieš ją (CCW). Kvadrokopteryje dvi poros sukasi priešingomis kryptimis, kad dronas savaime nesisuktų.

Gamintojo nurodyta didžiausia drono masė su visa įranga ir priedais. Pilotas privalo jos neviršyti.

Operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja droną ir atsako už skrydžių teisėtumą. Būtent operatorius registruojasi TKA ir gauna registracijos numerį, kurį užrašo ant kiekvieno savo drono.

Drono stebėtojas – žmogus šalia piloto, kuris plika akimi stebi droną ir aplinką bei įspėja apie pavojus. Atvirojoje kategorijoje jis ypač svarbus FPV skrydžiuose, kai pilotas žiūri į akinius.

DSM – paviršiaus aukščių modelis su pastatais, medžiais ir kitais objektais; DTM – žemės paviršius be jų. Iš jų skaičiuojami tūriai, nuolydžiai, horizontalės.

EdgeTX – atvirojo kodo valdymo pulto programinė įranga, kurioje kuriami modeliai, priskiriami jungikliai, nustatomi garsai ir ryšio moduliai. Ji naudojama daugelyje FPV pultų, pvz., RadioMaster.

ELRS (ExpressLRS) – atvirojo kodo radijo valdymo protokolas, kuriuo FPV pultas susisiekia su drono imtuvu. Jis išgarsėjo dėl patikimo ryšio, mažo vėlinimo ir plataus suderinamumo.

ESC – elektronikos blokas, kuris baterijos nuolatinę srovę paverčia trifaze ir pagal skrydžio valdiklio komandas reguliuoja bešepetėlinio variklio sūkius. Kiekvienam varikliui reikia savo ESC kanalo.

Expo – nustatymas, kuris suminkština valdymą prie lazdelės vidurio ir palieka pilną jautrumą kraštuose. Taip lengviau atlikti smulkias korekcijas neprarandant galimybės greitai manevruoti.

Failsafe – iš anksto nustatytas drono veiksmas, kai nutrūksta radijo ryšys su pultu: dronas sustabdo variklius, leidžiasi arba grįžta namo. Jį būtina sukonfigūruoti ir išbandyti prieš pirmą skrydį.

Fotogrametrija – objektų formos, dydžio ir padėties nustatymas iš persidengiančių nuotraukų. Dronu taip kuriami ortofotoplanai, aukščių modeliai, taškų debesys ir 3D modeliai.

FPV – tai skraidymas žiūrint vaizdą iš drono kameros realiuoju laiku per akinius ar ekraną, tarsi sėdėtumėte pačiame drone. Taip dažnai vadinami ir rankiniu (acro) režimu valdomi lenktyniniai bei freestyle dronai.

FPV akiniai – ekranas ant galvos, kuriame pilotas realiu laiku mato vaizdą iš drono kameros. Akiniai turi būti suderinami su drono vaizdo sistema.

GCP – ant žemės pažymėtas ženklas su tiksliai išmatuotomis koordinatėmis, kuris „pririša“ fotogrametrinį modelį prie tikrosios padėties. Patikros taškai matuojami taip pat, bet naudojami tik tikslumui įvertinti.

Geo-žinomumas – drono funkcija, kuri pagal įkeltus geografinių zonų duomenis įspėja pilotą, kai šis artėja prie zonos ar jos ribų. Ji privaloma C1, C2 ir C3 dronams, o duomenis atnaujinti privalo operatorius.

Geografinė zona – oro erdvės dalis, kurioje dronų skrydžiai draudžiami, ribojami arba vyksta pagal specialias sąlygas. Lietuvoje jas prieš kiekvieną skrydį privalu pasitikrinti utm.ans.lt arba programėlėje „Lithuania Drone Map“.

Geožymė – nuotraukos faile (EXIF duomenyse) įrašytos fotografavimo vietos koordinatės ir aukštis.

Gimbalas – motorizuotas kameros laikiklis, kuris kompensuoja drono pakrypimus ir vibracijas, kad vaizdas išliktų lygus ir sklandus. Pulte žodžiu „gimbalas“ dar vadinami lazdelių mechanizmai.

Giroskopas – jutiklis, matuojantis, kaip greitai dronas sukasi apie kiekvieną savo ašį. Jo duomenimis skrydžio valdiklis stabilizuoja droną, o acro režime tai vienintelis naudojamas padėties jutiklis.

GNSS trikdžiai – palydovinės navigacijos signalų sutrikimai, dėl kurių dronas praranda padėtį arba gauna klaidingą padėtį.

GPS (plačiau – GNSS) – palydovinė padėties nustatymo sistema, leidžianti dronui žinoti savo vietą, išlaikyti poziciją ir grįžti į namų tašką. Be GPS dronas nekabos vietoje vėjyje ir neveiks RTH.

GPS režimas – kameros dronų režimas, kuriame dronas pagal palydovų signalus ir jutiklius laiko padėtį ir aukštį: paleidus lazdeles jis kabo vietoje. Šiame režime veikia ir automatinis grįžimas namo.

GSD – atstumas ant žemės tarp dviejų gretimų nuotraukos pikselių centrų, dažniausiai cm/px. GSD = (jutiklio plotis × aukštis × 100) / (židinio nuotolis × vaizdo plotis pikseliais).

Trumpas, staigus vėjo sustiprėjimas. Pavojingesnis už pastovų vėją, nes staiga stumia, kreipia ir gali numesti drono aukštį.

Horizon režimas – mišrus FPV režimas: prie lazdelės vidurio dronas išsilygina kaip Angle režime, o pastūmus lazdelę iki galo gali apsiversti kaip acro režime.

Hyperlapse – laiko tarpo (timelapse) vaizdas, kai kamera lėtai juda, o nuotraukos daromos kas kelias sekundes. Kadrų skaičius = klipo trukmė × montavimo kadrų dažnis; skrydžio trukmė = kadrų skaičius × intervalas.

Aviacinis piloto savipatikros sąrašas: liga, vaistai, stresas, alkoholis, nuovargis, emocijos ir mityba.

Imtuvas – drone esantis radijo modulis, kuris priima pulto komandas ir perduoda jas skrydžio valdikliui. Jis turi būti susietas (bind) su konkrečiu pultu ir naudoti tą patį protokolą, pvz., ELRS.

IMU – drono jutiklių blokas, kuriame yra giroskopas ir akselerometras; jis matuoja drono sukimąsi ir pagreitį. Be IMU skrydžio valdiklis nežinotų, kaip dronas juda ore.

ISO – kameros signalo stiprinimo lygis. Didesnis ISO pašviesina vaizdą, bet didina triukšmą ir mažina dinaminį diapazoną, todėl drone jis laikomas kuo artimesnis baziniam.

Kompasas (magnetometras) – jutiklis, rodantis dronui, į kurią pusę jis atsuktas. Kartu su GPS jis būtinas pozicijos išlaikymui ir RTH, o magnetiniai trikdžiai gali sukelti nevaldomą sukimąsi ratu.

Kondensatorius FPV drone – elektrolitinis kondensatorius, prilituotas prie baterijos maitinimo kontaktų. Jis sugeria įtampos šuolius, saugo elektroniką ir mažina vaizdo triukšmą.

KV – bešepetėlinio variklio rodiklis, rodantis, kiek apsukų per minutę variklis be apkrovos teoriškai padaro kiekvienam voltui. Didesnis KV reiškia greitesnį sukimąsi, mažesnis – daugiau jėgos didesniems propeleriams.

Laikinoji UAS zona – ribotam laikui nustatyta draudžiamoji (UMTP) ar ribojamoji (UMTR) oro erdvės dalis dronams.

Latencija – laikas nuo įvykio iki jo pasirodymo akiniuose arba nuo lazdelės judesio iki drono reakcijos. Ji matuojama milisekundėmis, ir kuo ji mažesnė bei pastovesnė, tuo tiksliau valdote droną.

LiPo – ličio polimerų akumuliatorius, kuris gali atiduoti didelę srovę esant mažam svoriui, todėl naudojamas FPV dronuose. Jis reikalauja atsargaus įkrovimo, laikymo ir apžiūros, nes pažeistas gali užsidegti.

Log profilis įrašo vaizdą logaritmiškai – jis atrodo blyškus, bet išsaugo daugiau šviesių ir tamsių detalių. Log vaizdą būtina graduoti, o geriausia jį įrašyti 10 bitų gyliu.

LUC – lengvųjų UAS naudotojo pažymėjimas, kurį gali gauti tik juridinis asmuo. Turėdamas atitinkamas privilegijas, jis pats gali autorizuoti savo specialiosios kategorijos skrydžius be atskiro leidimo kiekvienam.

C2 klasės drono režimas, ribojantis greitį iki 3 m/s. Tik jį įjungus ir įvertinus sąlygas A2 pakategorėje galima priartėti prie pašalinių žmonių iki 5 m.

mAh – baterijos talpos matavimo vienetas (miliampervalandės): kiek krūvio baterija sukaupia. Didesnė talpa paprastai reiškia ilgesnį skrydį, bet ir sunkesnę bateriją.

Standartizuoti aviaciniai orų pranešimai: METAR – faktiniai orai aerodrome, TAF – aerodromo prognozė.

Mode 1 – pulto išdėstymas, kai kairioji lazdelė valdo pitch ir yaw, o dešinioji – throttle ir roll. Jį renkasi daugiausia tie, kurie jau įprato juo skraidyti.

Mode 2 – pulto išdėstymas, kai kairioji lazdelė valdo throttle ir yaw, o dešinioji – pitch ir roll. Tai labiausiai paplitęs režimas, kuriuo numatytai sukonfigūruota dauguma pultų.

Nadir – kameros padėtis, kai ji nukreipta statmenai žemyn (−90°). Tokios nuotraukos geriausios ortofotoplanams ir paviršiaus modeliams.

Namų taškas (Home Point) – GPS koordinatės, kurias dronas įsimena prieš kilimą ar kilimo metu ir į kurias grįžta, įsijungus automatiniam grįžimui (RTH). Jei jis įrašytas klaidingai, dronas grįš ne ten, kur tikitės.

ND filtras tolygiai sumažina į kamerą patenkančios šviesos kiekį nekeisdamas spalvų. ND8 sumažina šviesą 3 laipteliais, ND16 – 4, ND32 – 5, ND64 – 6, todėl saulėtą dieną galima filmuoti ilgesniu užraku.

Situacija, kai dronas nebeklauso valdymo arba skrenda ne ten, kur valdo pilotas – dažnai dėl kompaso, GPS ar netinkamo failsafe.

Nuotolinis identifikavimas (Remote ID) – drono transliuojama informacija apie operatoriaus registracijos numerį, drono padėtį ir piloto vietą. ES jis privalomas C1, C2, C3, C5 ir C6 klasės dronams.

Nuotolinis pilotas – fizinis asmuo, kuris valdo droną skrydžio metu ir atsako už saugų jo vykdymą. Jis privalo turėti tinkamą kompetencijos pažymėjimą ir būti ne jaunesnis nei 16 metų (su kai kuriomis išimtimis).

Persidengimas – kiek gretimos kartografavimo nuotraukos sutampa: priekinis – išilgai skrydžio linijos, šoninis – tarp gretimų linijų. Jis lemia, ar programa sujungs nuotraukas į modelį.

Oro masė tūrio vienete. Karštas, drėgnas ir aukštai esantis oras retesnis, todėl propeleriai sukuria mažiau traukos.

Ortofotoplanas – iš daugelio nuotraukų sujungtas ir pagal reljefą ištaisytas vaizdas, kuriame kiekvienas pikselis yra savo tikrojoje vietoje, todėl jame galima matuoti atstumus ir plotus.

OSD (On-Screen Display) – ant FPV vaizdo uždedama informacija: baterijos įtampa, skrydžio laikas, ryšio kokybė ir įspėjimai. Tai FPV piloto „prietaisų skydelis“.

Paieškos šablonas – iš anksto apibrėžtas skrydžio maršruto tipas, leidžiantis sistemingai aprėpti zoną: lygiagrečios juostos, šliaužianti linija, plečiamas kvadratas, sektoriai ar linijinė paieška.

Paskutinė žinoma vieta – taškas, kuriame dingęs žmogus tikrai buvo matytas ar paliko pėdsaką; nuo jo planuojama paieškos sritis.

Žmonės, kurie nedalyvauja skrydyje ir nėra informuoti apie jo riziką. A2 pakategorėje iki jų laikomasi 30 m (su lėto skrydžio režimu – 5 m) horizontalaus atstumo.

PID – skrydžio valdiklio algoritmas, kuris nuolat lygina, kaip dronas turėtų suktis, su tuo, kaip jis sukasi iš tikrųjų, ir koreguoja variklius. Jo nustatymai lemia, ar dronas skrenda stabiliai, ar virpa ir svyruoja.

Pitch – drono pakreipimas nosimi žemyn ar aukštyn, nuo kurio dronas skrenda pirmyn arba atgal. Mode 2 pulte jį valdo dešinioji lazdelė aukštyn–žemyn.

PPK – metodas, kai drono įrašyti neapdoroti GNSS stebėjimai po skrydžio apdorojami kartu su bazinės stoties duomenimis ir taip gaunamos tikslios kiekvienos nuotraukos padėtys.

Operatoriaus pareiga pranešti kompetentingai institucijai apie su sauga susijusį įvykį pagal Reglamentą (ES) Nr. 376/2014.

Propeleris – besisukantis sraigtas, kuris stumia orą žemyn ir taip sukuria drono keliamąją jėgą. Jo dydis, žingsnis ir mentelių skaičius lemia trauką, efektyvumą ir drono elgesį.

Radiometrinė termokamera kiekviename pikselyje išsaugo temperatūros duomenis, todėl po skrydžio galima matuoti taškų ir sričių temperatūras bei keisti parametrus. Neradiometrinė saugo tik paletės vaizdą.

Temperatūra, iki kurios atvėsus orui vandens garai pradeda kondensuotis. Mažas oro temperatūros ir rasos taško skirtumas rodo rūko riziką.

Rates – nustatymai, kurie lemia, kaip greitai FPV dronas sukasi priklausomai nuo lazdelės nuokrypio. Nuo jų priklauso ir didžiausias sukimosi greitis, ir valdymo minkštumas prie lazdelės vidurio.

RC Rate – Betaflight rates parametras, kuris nustato bendrą FPV drono valdymo jautrumą, ypač aplink lazdelės vidurį. Didesnis RC Rate – greitesnis sukimasis net mažai pajudinus lazdelę.

Roll – drono pakreipimas į kairę ar dešinę apie išilginę ašį, nuo kurio dronas slenka į šoną. Mode 2 pulte jį valdo dešinioji lazdelė į šonus.

RTH (Return to Home) – funkcija, kuri automatiškai parskraidina droną į įrašytą namų tašką. Ji įsijungia pilotui pasirinkus, praradus ryšį arba išsikraunant baterijai, bet veikia tik su patikimu GPS.

RTK – GNSS režimas, kai drono padėtis skrydžio metu koreguojama pagal bazinės stoties ar stočių tinklo duomenis, todėl ji žinoma centimetrų lygiu. Kartografuojama tik esant stabiliai FIX būsenai.

Rėmas – drono „skeletas“, prie kurio tvirtinami varikliai, elektronika, kamera ir baterija. Nuo jo dydžio, formos ir standumo priklauso propelerių dydis, patvarumas ir skrydžio charakteris.

Gebėjimas pastebėti, kas vyksta, suprasti, ką tai reiškia, ir numatyti, kas bus netrukus.

Siųstuvas – valdymo pultas arba jo radijo modulis, kuris lazdelių ir jungiklių padėtis siunčia į drono imtuvą. FPV pasaulyje „siųstuvu“ dažnai vadinamas visas pultas.

Skaitmeninis vaizdas – FPV vaizdo perdavimas skaitmeniniu signalu, suteikiantis aiškų HD vaizdą akiniuose. Jis ryškesnis už analoginį, tačiau sistemos dažniausiai nesuderinamos tarpusavyje.

Skrydžio valdiklis – drono „smegenys“: plokštė su procesoriumi ir jutikliais, kuri priima komandas iš imtuvo, matuoja drono judesį ir valdo variklius per ESC. FPV dronuose joje dažniausiai veikia Betaflight.

Judančio drono energija E = ½·m·v². Ji auga su greičio kvadratu, todėl lėtesnis skrydis smarkiai sumažina žalos riziką.

SOP – raštu aprašytos ir visai komandai privalomos drono veiklos procedūros: nuo pasiruošimo ir patikrų iki avarinių veiksmų ir dokumentavimo. Jos padeda kiekvieną skrydį atlikti vienodai saugiai, nepriklausomai nuo to, kas valdo droną.

SORA – EASA patvirtinta 10 žingsnių rizikos vertinimo metodika specialiosios kategorijos skrydžiams, kurie netelpa į STS ar PDRA. Ja remiantis TKA teikiama paraiška veiklos leidimui gauti.

Gradavimas – vaizdo spalvų ir ryškumo tvarkymas montuojant: konversija iš log, ekspozicija, baltos spalvos balansas, kontrastas, kadrų suvienodinimas ir kūrybinis lookas.

Specialioji kategorija – vidutinės rizikos dronų skrydžiai, kurie neatitinka atvirosios kategorijos sąlygų. Jiems reikia TKA veiklos leidimo, deklaracijos pagal standartinį scenarijų (STS) arba LUC.

Spinduliavimo koeficientas ε rodo, kiek paviršius spinduliuoja, palyginti su idealiu juoduoju kūnu (ε = 1). Matiniai nemetaliniai paviršiai turi aukštą ε, blizgūs metalai – žemą ir daug atspindi.

STS – ES standartinis scenarijus specialiojoje kategorijoje, kai vietoj leidimo pakanka TKA pateikti deklaraciją. Yra du scenarijai: STS-01 (VLOS su C5 dronu) ir STS-02 (BVLOS su C6 dronu).

Super Rate – Betaflight rates parametras, kuris didina sukimosi greitį arčiau lazdelės kraštų. Jis daugiausia lemia didžiausią drono sukimosi greitį, beveik nekeisdamas jautrumo prie vidurio.

Būsena, kai greitai vertikaliai besileidžiantis dronas patenka į savo paties propelerių nustumtą orą – trauka krenta, dronas svyruoja.

Taškų debesis – milijonai erdvinių taškų su X, Y, Z koordinatėmis ir spalva, gauti iš fotogrametrijos ar LiDAR. Jis naudojamas matavimams, pjūviams, CAD ir BIM modeliams.

Termovizija – vaizdavimas pagal paviršių skleidžiamą infraraudonąją spinduliuotę. Dronu ja ieškoma šilumos nuostolių, perkaitusių elementų, šlapios izoliacijos, saulės modulių gedimų ir žmonių paieškos metu.

Throttle – valdymo ašis, kuri keičia visų variklių sūkius vienu metu ir taip valdo drono kilimą bei leidimąsi. Mode 2 pulte tai kairioji lazdelė aukštyn–žemyn.

Netvarkingas, sūkurinis oro judėjimas, ypač pavėjinėje pastatų, medžių ir kalvų pusėje bei už stogo kraštų.

Turtle režimas – FPV drono funkcija, leidžianti apsivertusį droną apversti atgal, trumpam paleidžiant variklius priešinga kryptimi. Taip nereikia eiti jo pasiimti po kiekvienos avarijos.

UAS – bepiločio orlaivio sistema: pats dronas (UA) kartu su valdymo pultu, radijo ryšiu ir programine įranga. ES ir Lietuvos teisės aktuose dronai oficialiai vadinami bepiločiais orlaiviais.

Oro navigacijos UTM platforma, kurioje skelbiamos Lietuvos UAS geografinės zonos ir teikiamos paraiškos skrydžiams CTR zonose.

Valdymo lazdelė – pulto svirtelė, kuria pilotas valdo droną; viena lazdelė valdo dvi ašis. Dviem lazdelėmis valdomos visos keturios ašys: throttle, yaw, pitch ir roll.

VLOS – skrydis, kai nuotolinis pilotas visą laiką mato droną plika akimi. Atvirojoje kategorijoje tai privaloma; išimtys – „sek paskui mane“ režimas ir skrydis su drono stebėtoju.

VTX – drono vaizdo siųstuvas, kuris kameros vaizdą realiuoju laiku perduoda į FPV akinius ar ekraną. Jis būna analoginis arba skaitmeninis, ir jo galia turi atitikti leistinas ribas.

Whoop – labai mažas ir lengvas FPV dronas su apsauginiais žiedais aplink propelerius. Tai populiariausias būdas iš simuliatoriaus pereiti prie tikro FPV skraidymo, net ir patalpoje.

Yaw – drono sukimasis apie vertikalią ašį, tarsi posūkis vietoje kairėn ar dešinėn. Mode 2 pulte jį valdo kairioji lazdelė į šonus.

Įgulos koordinacija – aiškus vaidmenų pasiskirstymas ir standartizuota komunikacija tarp piloto, stebėtojo ir kitų komandos narių drono misijos metu. Ji mažina klaidų riziką ir pagreitina sprendimus, ypač paieškos ir inspekcijos darbuose.

Įstrižinė fotografija – nuotraukos pakreipta kamera (dažnai 30–60° nuo horizonto), kai matomi ir stogai, ir sienos. Ji reikalinga fasadams ir kokybiškiems 3D modeliams.

Statmena (nadyro) nuotrauka daroma kamerą nukreipus tiesiai žemyn ir veikia kaip žemėlapis; įstrižinė – pakreipta kamera, parodanti sienas, aukštį ir gylį.

Įtampos kritimas – laikinas baterijos įtampos sumažėjimas, kai iš jos imama didelė srovė. Atleidus throttle įtampa vėl pakyla, todėl skrydžio metu rodmenis reikia vertinti atsargiai.